išvaikštinėti — vksm. Susiriñkę žmónės išvaikštinėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvaikštinėti — dem. apvaikščioti: 1. N, M, L, Rtr, KŽ Tai mat miško pasilgę auklėjo šilelį: kasdien apvaikštinėjo kožną pakraštėlį A.Baran. Jis žėdną rytą apvaikštinė[ja] savo ūkį J. | refl. N, KŽ. 2. Senis apvaikštinėjo pažįstamus, bet nė vienas nieko tikro… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbirzinėti — tr. išvaikštinėti: Tie vaikai išbirzinėja visus laukus, visas pievas Št. birzinėti; apibirzinėti; išbirzinėti; nusibirzinėti; prabirzinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išblandžiakoti — išblañdžiakoti intr. išvaikštinėti, išklaidžioti: Lig pusryčių išblañdžiakojau, arklio ieškodamas Trgn. | refl.: Visi išsiblañdžiakoję – pirkia viena palikta Trgn. blandžiakoti; apiblandžiakoti; išblandžiakoti; nublandžiakoti; pablandžiakoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbraklinėti — intr. patamsy išvaikštinėti: Visur išbraklinėjau degtukų beieškodamas Srv. braklinėti; išbraklinėti; pribraklinėti; subraklinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškuprinėti — tr. Lš išvaikštinėti susilenkus: ^ Kuprotas diedukas visus laukus iškuprinėjo (pjautuvas) Mrj. kuprinėti; apkuprinėti; iškuprinėti; pakuprinėti; prisikuprinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškvailinėti — intr. kaip kvailam išvaikštinėti: Aš po visą miestą iškvailinėjau, bet Jonelio niekur neradau Skr. kvailinėti; iškvailinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaipioti — 1 išlaipioti 1. intr. vienas po kito visiems išlipti: Sudėjau kačiokus anderėn, ir vėl išlaipiojo Ds. 2. tr. laipiojant išvaikštinėti, iššliaužioti: Vaikai išlaipiojo visus palėpius Š. Perėjau visus klonius ir kalnus išlaipiojau, pasiekdamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlankstinėti — 1. dem. išlankstyti 2: Jurginai daržely išlaužyti, išlankstinėti Ėr. 2. intr. išvaikštinėti aplink: Ažblūdėjęs miškeliuos, gerai išlankstinėjau Prng. lankstinėti; aplankstinėti; atlankstinėti; įlankstinėti; išlankstinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išplavinėti — 2 išplavinėti 1. tr. išvaikštinėti, išlandžioti: Išplavinėjau visas krautuves ir neradau niekur laibų virbalėlių Pbr. 2. intr. išsvirduliuoti: Dar nė vieni gaidžiai negiedojo, kai sveteliai išplavinėjo Grž. plavinėti; atplavinėti; išplavinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language